Tikslinė grupė – suaugę žmonės.
Programos tikslas (Ko siekia programa išmokyti? Kokius ugdo gebėjimus, kompetencijas?) – stiprinti dalyvių savireguliacijos, savęs priėmimo ir pažinimo, psichologinio atsparumo įgūdžius.
Mokymų programos trukmė (užsiėmimo trukmė, užsiėmimų skaičius) - Užsiėmimo trukmė – 2 val. Užsiėmimų skaičius – 8.
Mokymų metu remiamasi metodika - programa paremta kognityvine elgesio terapija, remiantis dėmesingo įsisąmoninimo principais, metodu. Dėmesingas įsisąmoninimas (angl. mindfulness) (įsisąmoninimas, sąmoningumas, sąmoningas dėmesingumas, dėmesingumo ir įsisąmoninimo praktika) –
tai neutralus tęstinis esamojo laiko momento įsisąmoninimas, padedantis atpažinti savo mintis, jausmus ir elgesį tuo pat metu kai jis atsiranda, nepereinant į įprastas automatines reakcijas. Pilnaprotavimas (angl. mindfulness) tai įsisąmoninimas, atsirandantis kai mes tam tikru būdu sukoncentruojame dėmesį:
a) tikslingai (dėmesį valingai koncentruojame į tam tikrus patyrimo aspektus),
b) į esamą momentą (kai mūsų protas „nuslenka“ į praeitį arba ateitį, mes vėl valingai jį gražiname į dabartį),
c) nevertinant ir neteisiant (vyksta tik neutralus stebėjimas ir dėmesingo įsisąmoninimo procesas pripažįstant/priimant tai kas vyksta).
Nors pilnaprotavimas savo esme ir savo tikslais yra labai paprastas, jo praktika yra gana sudėtinga. Taip yra todėl, kadangi pilnaprotavimo praktikos tikslas yra sugebėti nuolat atsigręžti į dabartinį momentą ir jame būti, kad ir kas tuo metu vyksta, o mes sudėtingų ar diskomfortą keliančių patirčių instinktyviai vengiame. Taigi, siekiant didinti dėmesingo įsisąmoninimo įgūdžius, svarbu tai ugdyti ir treniruoti. Metodai: pokalbis, dėmesingo įsisominimo praktikos, kognityvinės elgesio terapijos metodai, mokymasis veikloje, aktyvus klausinėjimas ir klausymas, darbas grupėse, darbas individualiai, diskusija, savianalizė, situacijų analizė, minčių lietus.
Nauda: dėmesingo įsisąmoninimo praktikavimas padeda:
• Sugebėti išbūti dabartyje (čia ir dabar)
• Saugiai išgyventi nemalonias mintis ir jausmus bei kūno pojūčius
• Įsisąmoninti ko mes vengiame (norime išvengti)
• Stipriau susijungti su savimi pačiu, aplinkiniais žmonėmis ir pasauliu
• Padidinti savivokos/savęs supratimo galimybes
• Įgauti didesnį atsparumą savo reakcijose į nemalonias patirtis, tapti mažiau jų pažeidžiamais
• Įsisąmoninti skirtumą tarp savęs ir savo minčių
• Suformuoti stipresnį tiesioginį kontaktą su pasauliu (ne tik tarpininkaujant mintims)
• Išmokti, kad viskas keičiasi, tame tarpe mintys, jausmai, kūno pojūčiai
• Įgauti daugiau emocinės pusiausvyros ir balanso
• Patirti daugiau ramybės ir stabilumo
• Išplėsti savęs priėmimą ir atjautą
• Pagerinti santykius su svarbiais žmonėmis
• Efektyviau naudoti savo protinius ir emocinius bei fizinius organizmo resursus
• Pagerinti darbingumą, sumažinti stresą savo veikloje ir gauti daugiau pasitenkinimo iš gyvenimo
Programą vedančio lektoriaus kvalifikacija:
Erika Čepauskė - Klaipėdos universitetas, psichologijos bakalauras, pedagoginės psichologijos magistras.
Profesinės kvalifikacijos tobulinimo kursas: Įsisąmoninimu grįstos kognityvinės ir elgesio terapijos pagrindai
(160 val.) Mokymosi įstaiga: LSMU
Profesinės kvalifikacijos tobulinimo kursas: Emocinės gerovės konsultavimo pagrindai grįsti kognityvine
elgesio terapija (420 val.). Mokymosi įstaiga: LSMU
Patirtis:
Nuo 2025 m. Lektorė/psichologė projekte „Kompleksinės paslaugos šeimai Klaipėdos mieste“.
Nuo 2021 m. Kretingalės pagrindinės mokyklos psichologė.
Nuo 2021 m. Klaipėdos rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro psichologė.
2020-2021 m. Projekto: „Psichologinio konsultavimo paslaugų plėtra Šakių rajono, Klaipėdos rajono, Rietavo ir Skuodo rajono savivaldybėse“ psichologė.
2018-2021m. Nacionalinės švietimo agenturos projekto: „Saugios aplinkos mokykloje kūrimas II“ psichologė.
2015-2021 m. Klaipėdos rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro jaunimui palankių sveikatos priežiūros paslaugų koordinatorė.