Praėjusį savaitgalį, 2022-05-06 – 07 įvyko savaitgalinė šeimų stovykla pagal projektą „Kompleksinės paslaugos šeimai Klaipėdos mieste“. Stovyklautojai išvyko į Vilnių – Dievo Gailestingumą liudijantį miestą ir aplankė su šia Gailestingumo žinia susijusias vietas:

Šv. Faustinos namelį, kuriame net keliasdešimt kartų apsireiškė Jėzus, palaimintojo kun. Mykolo Sopočkos hospisą, kuriame sergančiaisiais paskutinėmis jų gyvenimo dienomis rūpinasi Gailestingojo Jėzaus seserys, o hospiso koplyčioje apžiūrėjome dailininko Eugenijaus Kazimirovskio  nutapytą Gailestingojo Jėzaus paveikslą.

Keliauninkai taip pat aplankė Švč. Aušros vartų Marijos, Gailestingumo Motinos šventovę, Gailestingumo šventovę, Vilniaus Dominikonų Šv. apaštalų Pilypo ir Jokūbo bažnyčią Lukiškių aikštėje, kuria rūpinasi broliai dominikonai. Užsuko ir į Genocido aukų muziejų, įsikūrusį buvusiuose KGB rūmuose, kur penkiasdešimt metų buvo planuojami ir vykdomi sovietų nusikaltimai. Vienas eksponatas šiame muziejuje mums itin brangus – tai knyga, kurioje įrišti 143 869 Lietuvos tikinčiųjų parašai dėl nacionalizuotos Klaipėdos Marijos Taikos Karalienės bažnyčios grąžinimo. 1979 m. ši peticija išsiųsta SSRS Aukščiausiosios Tarybos prezidiumo pirmininkui Leonidui Brežnevui.

Maldoje prisiminėme visus, kentėjusius ir žuvusius už Lietuvos laisvę, ypatingai KGB kalėjime sušaudytą Telšių vyskupą Vincentą Borisevičių ir kitus iškilius dvasininkus, kankintus šiame kalėjime. Maldai ir padėkai už jų auką stabtelėjome ir Tuskulėnų rimties parko memorialiniame komplekse, menančiame tragiškus XX a. Lietuvos istorijos įvykius – Sovietų okupacijos metais šioje teritorijoje buvo slepiami represinių struktūrų nusikaltimai. Atkūrus Lietuvos valstybės nepriklausomybę, dvaro teritorijoje buvo rasti 724 žmonių palaikai, kurie dabar ilsisi memorialinio komplekso koplyčioje-kolumbariume.

Tokiomis kelionės akimirkomis ypatingai mąstėme apie Dievo Gailestingumo slėpinį... Kaip jis stebuklingai atsidengia ten, kur žmonių negailestingumui nėra ribų. Kaip jis perkeičia žmogiškąsias aukas ir kančias ir suvienija jas su Kristaus Kančia.

Aplankėme ir Šv. Sosto apaštalinę nunciatūrą, kur trumpam pokalbiui susitikome su Nuncijumi Petar Rajič. Stoviniuodami nunciatūros kiemelyje, turėjome progą persikelti į patį Vatikaną – kaip ir visų šalių ambasadų teritorijos, taip ir ši priklauso valstybei, kurią ji atstovauja.

Po tokių turiningų klajonių Gailestingumo miesto gatvėmis vakarais grįždavome pailsėti į Švč. Nekaltosios Mergelės Marijos tarnaičių kongregacijos vienuolyną Pavilnyje, kur mūsų laukdavo skanus maistas ir svetingi namai.

Sekmadienį pavakariais grįždami namo, paskutiniam stabtelėjimui pasukome link Kaišiadorių Kristaus Atsimainymo katedros, kur ilsisi dar vieno Dievo Gailestingumo apaštalo kūnas - palaimintojo arkivyskupo Teofiliaus Matulionio. Kankintas, tardytas, kalintas, palaimintasis Teofilius nepaliovė skelbti Gailestingumo žinios.

Kelionės metu turėjome apie ką mąstyti, už ką dėkoti ir – ne vienas – kam pasiryžti. Už šią savaitgalinę šeimų stovyklą, kurioje praturtėjome morališkai ir dvasiškai esame dėkingi lektoriui Arūnui Skirgailai ir lydinčiajam klebonui Mindaugui Šlaustui.

                                                                                                               Goda Povilaitytė