Savanorių tarnyba - EVS

LPF DPJC yra oficialiai akredituota Europos savanorių tarnybos (EST) siunčianti/priimanti/koordinuojanti organizacija. Mūsų akreditacijos numeris: 2008-LT-6

Kas yra Europos Savanorių Tarnyba?

Europos savanorių tarnyba yra viena iš programos „Veiklus jaunimas“ dalių, kurią finansuoja Europos Komisija. Savanoriui tai nieko nekainuoja. Jam apmokama kelionė, sveikatos draudimas, apgyvendinimas, maistas, vietinis transportas, kalbos kursai ir mokami kišenpinigiai.

Europos savanorių tarnyba (EST) - tai tarptautinės savanorystės projektai jauniems žmonėms, kuriais siekiama ugdyti jų pilietiškumą, solidarumo jausmą, skatinti kitų kultūrų pažinimą, stiprinti tarpusavio supratimą ir toleranciją.

Tarnybos metu savanoris išvyksta į kitą šalį, joje gyvena ir dirba pelno nesiekiantį ir vietos bendruomenei naudingą neapmokamą darbą. Europos savanorių tarnyba – tai ir „mokymosi“ tarnyba. Dalyvaudami EST projektuose jaunieji savanoriai ugdo turimus gebėjimus ir įgyja naujų žinių, patirties ir įgūdžių.

Europos savanorių tarnyba turi

• vykti kitoje šalyje nei savanoris gyvena

• būti pelno nesiekianti ir neapmokama (padengiamos tik su pragyvenimu/veikla susijusios išlaidos)
• pilnai įtraukti jaunus žmones į savanorišką veiklą
• suteikti neformalaus mokymosi galimybę
• teikti pagalbą vietos bendruomenei

Kokia gali būti EST veikla?

EST veikla (savanoriškoji tarnyba) gali vykti įvairiose srityse: kultūros, jaunimo, sporto, socialinės rūpybos, kultūros paveldo, meno, civilinės saugos, aplinkos, vystymosi bendradarbiavimo ir pan.

EST savanoriams neleidžiama vykdyti labai rizikingos veiklos (pvz., situacijose po krizių, teikiant humanitarinę pagalbą, pagalbą ištikus nelaimėms ir pan.).

Projekto pavyzdys

Savanorė iš Lietuvos 2006 m. pusantro mėnesio atliko Europos savanorių tarnybą Maltoje, Gozo saloje. Merginos projektas “Respite care services for people with mental and physical disabilities” veikė Arka Respite centre, kuris skirtas padėti, asistuoti negalią turintiems žmonėms. Savanorės užduotys buvo: kartu su Arka Respite centre gyvenančiais neįgaliais žmonėmis žaisti žaidimus, piešti, dainuoti, eiti į baseiną, žiūrėti DVD, padėti atlikti įvairius pratimus, mankštas, dalyvauti kituose užsiėmimuose, taip pat juos maitinti, kartu tvarkytis kasdieninėje centro ruošoje.

Savanorė dirbo su labai sunkias fizines ir protines negalias turinčiais žmonėmis. Nors ir Lietuvoje mergina susidūrė ir nuolat bendravo su regėjimo negalią turinčiais žmonėmis, dalyvavo žmonių su negalia organizacijų veikloje, Maltoje prireikė kelių dienų tam, kad priprastų į centro gyventojus žiūrėti ne kaip į gailesčio objektus, bet kaip į žmones, kuriems reikia pagalbos, paramos ir supratimo.

Pati savanorė teigė, kad savanoriškos tarnybos metu gavo tikrai daugiau nei pati davė. Didelį įspūdį merginai paliko tai, kad organizacijos vadovas ir daugelis darbuotojų buvo savanoriai. Pasikeitė ir jos požiūris į savanorišką darbą, vertybės, norai, ateities planai. Mergina sako, kad per EST atrado pačią save. Suprato, kad tikrai nori dirbti su negalią turinčiais žmonėmis ir kad ji tai sugeba.

Projektų aprašymus rasi internete:

http://ec.europa.eu/youth/evs/aod;

Kas nėra laikoma EST veikla?

EST veikla nėra laikomas savanoriškas darbas, vykstantis nesistemingai arba trunkantis ne visą darbo dieną; praktika įmonėje; mokamas darbas ar tokį pakeičiantis darbas; poilsio ar turizmo veikla; kalbos kursai; savanorio kaip pigios darbo jėgos naudojimas; studijos ar profesinis mokymas užsienyje.

Kas gali tapti EST savanoriu?

Savanoriu gali tapti kiekvienas jaunas žmogus nuo 18 iki 30 metų, neatsižvelgiant į jo kilmę, teisėtai ir nuolat gyvenantys Programos šalyje arba Partnerėje šalyje. Savanoris turi būti pasiryžęs sutartą laiką gyventi ir atlikti savanorišką tarnybą kitoje šalyje.

Ypač stengiamasi ir skatinama, kad EST įtrauktų mažiau galimybių turinčius žmones, taip pat neįgalius jaunuolius. Tokioje veikloje gali dalyvauti ir 16-17 metų jaunuoliai, jeigu šiai veiklai yra rengiamasi kompetetingai, atsižvelgiama į konkrečius poreikius, užtikrinamas savanorio palydėjimas ir veiklos tęstinumas.

Kiek trunka EST?

EST savanoriška tarnyba gali trukti nuo 2 iki 12 mėnesių (neįskaitant parengimo, vertinimo ir savanorio tolesnės veiklos). Jeigu projekte dalyvauja mažiau galimybių turintys jauni žmonės arba savanoriai dalyvauja grupės EST veikloje, minimali tarnybos trukmė gali būti 2 savaitės.

Savanoris EST veikloje gali dalyvauti tik vieną kartą gyvenime. Pagrįstais atvejais (jei projekte dalyvauja mažiau galimybių turintis jaunimas ir taikomas „žingsnis po žingsnio metodas“, jei vykdant ankstesnę veiklą kilo problemų, dėl kurios teko nutraukti tarnybą, arba jei savanoris yra dalyvavęs trumpalaikėje grupinėje veikloje) galima dalyvauti dviejose ar daugiau EST veiklose. Tačiau visa vieno savanorio veiklos trukmė negali viršyti 12 mėnesių.

Kaip tapti EST savanoriu?

Norint tapti EST savanoriu, visų pirma reikėtų kreiptis į artimiausią siunčiančią organizaciją Lietuvoje (sąrašas). Siunčianti organizacija padės susirasti priimančią organizaciją kitoje šalyje, pasiruošti savanoriškai tarnybai, suteiks kitos reikalingos informacijos.

Priimančių projektų aprašymus galima rasti specialioje duomenų bazėje (http://ec.europa.eu/youth/evs/aod/hei_en.cfm) Internete. Savanoriai neteikia paraiškos finansavimui – tai daro koordinuojanti organizacija kartu su projekto partneriais.

Kas dalyvauja EST projekte?

EST projekte, be jaunų žmonių – savanorių dar dalyvauja:

Siunčianti organizacija savanoriui (-ams) padeda susirasti priimančią organizaciją, suteikia pirminį parengimą prieš išvykstant, paramą visos tarnybos metu bei organizuoja įvertinimo susitikimą tarnybai pasibaigus.
Priimanti organizacija rūpinasi savanorio (-ų) tarnybos vieta, mokymais atvykus, kalbos kursais, suteikia nuolatinę paramą tarnybos metu, paskiria konsultantą bei globėją.

Koordinuojanti organizacija visų projekte dalyvaujančių partnerių vardu teikia paraišką savo šalies nacionalinei agentūrai. Jeigu paraiška patvirtinama, koordinuojanti organizacija gauna subsidiją, administruoja visą projektą, atsako už visų siunčiančių ir priimančių organizacijų koordinavimą bei už subsidijos paskirstymą projekto partneriams. Projektui pasibaigus, koordinuojanti organizacija parengia ataskaitą.
Koordinuojančiomis organizacijomis negali būti organizacijos, įsisteigusios Partnerėse šalyse, išskyrus Pietryčių Europos šalis.

Reikalavimai organizacijoms, dalyvaujančioms EST

Siunčiančia, priimančia arba koordinuojančia organizacija gali tapti bet kuri pelno nesiekianti organizacija, vietos, regiono, nacionalinė institucija arba tarptautinė vyriausybinė organizacija, susipažinusi su programos „Veiklus jaunimas“ reikalavimais.

Visos EST projektuose dalyvaujančios Programos šalių ir Pietryčių Europos šalių organizacijos privalo būti akredituotos, t.y. jų dalyvavimas turi būti iš anksto patvirtintas savo šalies nacionalinėje agentūroje.

Kokia yra EST projekto struktūra?

EST projektas susideda iš vienos ar kelių veiklų. EST veiklą sudaro savanorio pasiruošimas, savanoriška tarnyba (darbas organizacijoje) ir tolesnė tęstinė veikla, taip pat mokymai, kuriuose savanoris privalo dalyvauti. Vienoje veikloje turi dalyvauti ne mažiau kaip viena siunčianti organizacija, viena priimanti organizacija ir nuo 1 iki 100 savanorių.

Priklausomai nuo savanorių skaičiaus, veikla gali būti individuali (dalyvauja vienas savanoris) arba grupės (iki 100 savanorių).

EST projektas gali apimti vieną arba keletą EST veiklų, įtrauktų į vieną paraišką. Tame pačiame projekte galima derinti individualią ir grupės EST veiklas.

Individuali EST veikla – veikla, kurioje dalyvauja tik vienas savanoris, viena siunčianti organizacija ir viena priimanti organizacija. Individuali EST veikla savanoriui suteikia intensyvią mokymosi patirtį, asmeninę pagalbą, didelį poveikį asmeniniam tobulėjimui ir dideles galimybes integruotis į vietos bendruomenę.

Grupės EST veikla – tai veikla, kurioje savanorių grupė kartu dalyvauja savanoriškoje veikloje vietos, regioniniu, nacionaliniu, Europos ar tarptautiniu lygmeniu ir įgyja naudingos individualaus ar grupinio mokymosi patirties. Vienoje priimančioje organizacijoje gali dirbti iki 100 savanorių arba savanoriai gali pasiskirstyti į mažesnius pogrupius ir dirbti skirtingose priimančiose organizacijose. Jei įgyvendinama grupės EST veikla, turi būti užtikrinta, kad ji tikrai būtų grupinio pobūdžio tiek kalbant apie mokymosi procesą, tiek apie darbą bendruomenės labui. Taip pat turi būti nustatyta bendra tema ir visą laiką palaikomi ryšiai tarp savanorių.

Formalieji reikalavimai EST projektams

Dalyvaujančios šalys
EST projekte gali dalyvauti savanoriai ir organizacijos iš Programos šalių ir Kaimyninių Partnerių šalių. EST projektai, įtraukiantys jaunimą ir organizacijas iš Kitų pasaulio šalių partnerių, teikiami ir svarstomi europiniu lygmeniu.

Programos šalių ir Partnerių šalių balansas
Kiekviename EST projekte ir kiekvienoje EST veikloje būtinai turi dalyvauti bent viena ES valstybė narė.
Organizacijų iš Partnerių šalių tame pačiame projekte negali dalyvauti daugiau nei organizacijų iš Programos šalių.

Savanorių balansas
Jei projekte dalyvauja Partnerės šalys, savanorių iš Partnerių šalių skaičius negali viršyti savanorių iš Programos šalių skaičiaus.

Vieta
EST veiklą galima atlikti Programos šalyje arba Partnerėje šalyje. Savanorišką tarnybą jauni žmonės visada atlieka kitoje šalyje nei jie gyvena. Tik pasirengimas ir tęstinė savanorio veikla gali vykti jo gimtojoje šalyje.

Trukmė
EST projektas gali trukti iki 24 mėn., įskaitant pasirengimą, vertinimą, tolesnę veiklą ir rezultatų sklaidą.

Kokie yra turinio reikalavimai EST projektams?

Neformalus mokymasis ir darbo metodai
Projektas turi užtikrinti, kad Europos savanoriška tarnyba jauniems žmonėms būtų „mokymosi tarnyba“, t. y., tarnybos vietoje turi būti sudarytos neformalaus ir savaiminio mokymosi galimybės tam, kad jauni žmonės įgytų naujų įgūdžių ir mokėjimų, kurie padės jiems tobulėti ir augti tiek asmeninėje, tiek profesinėje srityse.

Prioritetai
EST projektai turi atitikti ir atskleisti pagrindinius programos prioritetus: Europos pilietiškumas, jaunų žmonių dalyvavimas, kultūrinė įvairovė, socialinė integracija.

Savanorių mokymai
Visi savanoriai, dalyvaujantys EST projekte privalo dalyvauti jiems rengiamuose mokymuose: prieš išvykstant (savo šalyje), atvykus (priimančioje šalyje), vidurio įvertinimo susitikime (priimančioje šalyje) ir galutinio įvertinimo seminare (savo šalyje).
Mokymus savanoriams Programos šalyse ir Pietryčių Europos šalyse organizuoja nacionalinės agentūros arba SALTO Pietryčių Europos metodinis centras.

Rezultatų taikymas
Siekiant, kad vykdomi projektai, jų poveikis ir pasiekimai būtų matomi, projektą įgyvendinančios šalys turi pasirūpinti informacijos sklaida ir rezultatų taikymu. Svarbu užtikrinti, kad rezultatai būtų naudingi kuo didesniam jaunų žmonių ir organizacijų skaičiui.

Tolesnė savanorio veikla
Šešis mėnesius po EST veiklos pabaigos savanoris gali vykdyti tolesnę veiklą įgyvendindamas savo idėją. Tokia veikla gali trukti iki 1 mėnesio ir turi būti vykdoma arba savanorio gyvenamojoje šalyje arba priimančios organizacijos (savanoriškosios tarnybos) šalyje. Tolesnę veiklą vykdo pats savanoris. Jam gali padėti jo siunčianti arba priimanti organizacija ar buvusių EST savanorių asociacija.
Tolesnė veikla yra neatsiejama EST projekto dalis ir ji turi būti numatyta iš anksto, teikiant viso projekto paraišką.

Matomumas
Visos projekte dalyvaujančios organizacijos ir savanoriai turi žinoti, kad jie dalyvauja EST. Be to, EST projektai turi pabrėžti Bendrijos paramą ir teikti informaciją apie EST projektą ir programą „Veiklus jaunimas“ projekte nedalyvaujančioms šalims (šalia kitų priemonių naudojant Europos, programos „Veiklus jaunimas“ ir EST logotipus).

Kas yra „Jaunimo pasas“?

Atlikę Europos savanorišką tarnybą visi savanoriai gali gauti „Jaunimo pasą“. Šiame pase aprašoma bei patvirtinama savanorio patirtis, įgyti įgūdžiai ir mokėjimai. Išduodama „Jaunimo pasą“ Europos Komisija užtikrina, kad savanoriškoje veikloje įgyta patirtis pripažįstama kaip ugdymo patirtis ir neformalaus, savaiminio mokymosi laikotarpis. Pasiekimų ataskaitą pildo savanoris kartu su priimančios organizacijos atstovu, abu ją pasirašo. Priedas savanoriui įteikiamas iš karto, kai tik jis pabaigia užsienyje vykdomą savanorišką veiklą.