Artimo mirtis... Sunkiausias praradimas...Sudėtingiausia gyvenimo krize... Atrodo nerealu kada nors su tuo susitaikyti...priimti kaip faktą... Ar tai išvis įmanoma?...
Priėmimas – kiekvienam labai subjektyvus kelias. Ir ilgas procesas. Per-kaina-vim-as. Kai iš naujo vertinam savo gyvenimo įsitikinimus, vertybes, vaidmenis, santykius, savo privalumus ir apribojimus... pasirinkimus...
Tačiau Žmogus išgyvena gedėjimą ne tik po artimo mirties ... Šis jausmas gali būti bet kokios asmeninės netekties pasekmė. Tame tarpe ir praradus darbą, šeimos santykių sugriuvimo, nevaisingumo, chroniškų arba mirtinų ligų diagnozavimo, laisvės atėmimo atvejais, praradus turtą. Visa tai apie asmeniškai reikšmingų įvykių kaip tragedijos, katastrofos išgyvenimus, kur daug nepakeliamo skausmo, nusivylimo, liūdesio, pykčio, kaltės.
Kaip išgyvename? Ko netekome? ... kame prasmė gyventi ir išgyventi? kaip ir kur rasti jėgų? Į ką atsiremti? Grupėje, kurį pradės savo darbą š. m. rugsėjo 7 dieną, ieškosime atsakymų sau į svarbius egzistencinius klausimus.
Grupę ves Egzistencinės psichologijos atstovė, psichologė, psichoterapeutė Nadiežda Šašilkina.