Programos tikslas (Ko siekia programa išmokyti? Kokius ugdo gebėjimus, kompetencijas?) – stiprinti moterų savivertę, pasitikėjimą savimi, emocinį atsparumą ir gebėjimą priimti savarankiškus sprendimus, ugdyti bendravimo, problemų sprendimo ir savirefleksijos įgūdžius.

Mokymų programos trukmė (užsiėmimo trukmė, užsiėmimų skaičius) - Užsiėmimo trukmė – 2,5 val. 

Užsiėmimų skaičius – 8

Mokymų metu remiamasi metodika - Ši programa grindžiama patyriminio ugdymo metodika. Pasak Deltuvos (2008), tai yra mokymosi procesas, vykstantis per asmeninę patirtį, kai žmogus įgyja žinių, lavina įgūdžius ir formuoja vertybes. Vadovaujantis šia metodika, grupės veikloje remiamasi šiais principais:

•    Kiekvienas asmuo patiria ir suvokia pasaulį individualiai – niekas negali matyti jo visiškai taip pat, kaip kitas. Todėl pažinimas tampa turtingesnis, kai dalijamės savo asmeninėmis patirtimis ir supratimu.
•    Dėl savo subjektyvaus požiūrio kiekvienas žmogus yra unikalus ir turi absoliučią laisvę – jokia situacija negali atimti jo teisės rinktis ar priimti sprendimus. Todėl patyriminis ugdymas  akcentuoja dalyvių galimybę patiems atrasti jiems reikšmingas išvadas ir sprendimus.
•    Jokia patirtis savaime nėra nei gera, nei bloga – jos reikšmė priklauso nuo žmogaus interpretacijos.
•    Asmenybė grindžiama kūrybine jėga, leidžiančia žmonėms savarankiškai tobulėti, kurti geresnius bendradarbiavimo ir gyvenimo būdus.
•    Pagrindinis patyriminio ugdymo bruožas – dalyvis traktuojamas ne kaip pasyvus mokymo objektas, o kaip aktyvus mokymosi subjektas. Tai reiškia, kad mokymasis nėra suprantamas kaip tiesioginė žinančiojo  pagalba nežinančiajam, o kaip dalyvių tarpusavio sąveika, padedanti intensyviau ieškoti ir atrasti. 

Seminarų vadovai atsakingi už mokymosi proceso organizavimą, o dalyviai – už savo mokymosi rezultatus, atradimus ir išvadas. Vis dėlto tiek mokymo organizatoriai, tiek patys dalyviai daro įtaką galutiniam okymosi procesui ir jo rezultatams (Deltuva ir kt., 2008).

Metodai: savianalizės užduotys, motyvuojantys pokalbiai, praktiniai uždaviniai, diskusijos, komandiniai žaidimai, istorijų pasakojimas, interpretacinių kortelių ir situacijų analizė, minčių lietus, dailės terapijos technikos.

Nauda: Savivertė - tai pirmiausia pagarba sau, atitinkamas vertinamasis požiūris į save, simpatija sau, emocijos ir jausmai savo paties atžvilgiu (Kogler et al., 2017).  Kiti autoriai siūlo asmens savivertę vertinti pagal tai, kiek asmuo turi tam tikrų žinių, įgūdžių, psichinių ir fizinių savybių bei galimybių save suvokti (Dale ir kt., 2020). Savivertė yra svarbi asmenybės dalis. Jos dėka asmuo įgalina save veikti, siekti tikslų, geba vertinti riziką, prisiimti atsakomybę. Teigiamas požiūris į save skatina empatiją, atlaidumą, savirefleksiją. Save mylintis, aukštą savivertę turintis žmogus teigiamai veikia kitus, geba ieškoti kompromisų, tinkamais metodais sprendžia konfliktus, gali geriau atliepti kitu, sukurti sveikus santykius. Asmenys su sumažinta saviverte dažnai būna jautrūs jų asmenybės vertinimams aplinkoje. Net būdami gabūs, išsilavinę dėl žemos savivertės gali neadekvačiai vertinti ir aplinkinių gerą nuomonę apie jį (Ionescu et al., 2010).

Patyriminio metodo dėka yra sukuriama saugi aplinka, kuri skatina aktyviu ieškoti naujų sprendimų, elgesio būdų, taip pat padeda išsiketi aktualius tikslus ir įgalina jų siekti. Šio metodo dėka dalyviai įgyja naujų įgūdžių ir išmoksta prisiimti atsakomybę kasdieniame gyvenime (Gurova, Godvadas, 2015).
Šio metodo dėka gerės:

•    Savęs priėmimas (gebėjimas suvokti, kad esi vertingas toks, koks esi, be būtinybės siekti tobulumo. Gebėjimas priimti savo stipriąsias ir silpnąsias puses bei netobulumus
•    Empatija (gebėjimas suprasti ką jaučiu ir būti gailestingu bei atlaidžiu sau)
•    Savireflektyvumas (gebėjimas geriau pažinti save, skenuoti kūną, klausti tikslinamųjų klausimų apie tai kas  vyksta);
•    Ribų brėžimas (gebėjimas atpažinti kas nutinka ir ko nesi pasiruošęs priimti ir taikant įvairius metodus, stengtis tai laiku sustabdyti); 
•    Konfliktų sprendimas (gebėjimas atpažinti konflikto tikrovę, jį analizuoti ir spręsti ieškant kompromisų, įgalinant save);
•    Savarankiškas sprendimų priėmimas (gebėjimas savarankiškai, nelaukiant išorinio pritarimo, priimti sprendimus);
•    Pasitikėjimas savimi (gebėjimas kelti tikslus ir jų siekti, pasitikėti priimtais sprendimais ir prisiimti atsakomybę už savo gyvenimą);
•    Bendravimo ir išraiškos įgūdžiai (gebėjimas bendrauti ir išreikšti savo jausmus, susijusius su tam tikromis situacijomis);
•    Savigarba (gebėjimas suprasti savo vertę ir orumą, atpažinti savąsias vertybes).

Programą vedančio lektoriaus kvalifikacija: Monika Abrutienė - Klaipėdos universiteto, psichologijos bakalauro ir konsultavimo psichologijos magistro kvalifikaciniai laipsniai.